Autoriaus archyvai:Jurgita Skiparienė

Kai pavydas trukdo

Laba diena,

suprantu, jog sulaukiate daug laiškų su įvairiomis žmonių problemomis. Taip pat suprantu, jog daugelis jų yra svarbesnės nei mano. Tačiau galbūt šį kartą atsiras laiko ir manajai problemai…

Ilgai kaupiausi tam, kad parašyčiau. Problema gana įsisenėjusi ir stipri. Tai pavydas. Ir visai ne dėl materialių dalykų ar kažkokių pasiekimų. Tai dėl meilės, mylimo vaikino.

Pradėsiu nuo to, kad ir ankstesniuose santykiuose buvau pavydi. Tačiau ne tiek, kiek dabar. Taip, mane buvo išdavę keli buvę draugai. Po to viską nutraukdavau, nes negaliu susitaikyti su išdavyste. Skaityti toliau

Kas gali tapti kompetentingu psichologu ?

Sveiki. Turiu klausimą. Ar depresiška, kopriklausoma asmenybė, anksti netekusi tėvo ir dar vaikystėje patyrusi daug kitų traumų gali ateityje tapti geru, kompetentingu psichologu? Dėkui už atsakymą. Skaityti toliau

Ką daryti jei psichologinis smurtautojas esu aš ?

Vartau žurnalą, žiūriu straipsnis apie psichologinius smurtautojus. Na ką, atitinku visus išvardintus punktus: man sunku kurti santykius, savinuosi žmogų, keliu dramas, manipuliuoju, pavyduliauju, nepasitikiu, verkiu kai negaunu ko noriu, stengiuosi jį atriboti nuo draugų ir išorinio pasaulio, kad tik viskas visada būtų man ir pagal mane. Skaityti toliau

Artimas žmogus meluoja, meluoja, meluoja…

Sveiki, rašau Jums ieškodama atsakymų, dėl susidariusios situacijos šeimoje. Problema tame, kad iš tiesų nebežinau kaip elgtis su savo seserimi. Pati didžiausia bėda tame, jog ji labai daug meluoja, melas lydi praktiškai kiekvieną pasakojimą. Papasakosiu nuo pradžios kai prieš 5-6 metus mes “susitaikėme“ nes po ilgų tylos metų nusprendėme vėl būti šeima ir laikytis viena kitos. Skaityti toliau

Kaip suvaldyti tobulumo troškimą ? Perfekcionizmas

Sveiki, esu 21m. vaikinas. Norėjau paklausti jūsų, kaip suvaldyti savo tobulumo troškimą? Nežinau iš kur manyje tai yra, tačiau giliai mintyse visada turiu nusistatęs sau tobulumo reikalavimus, kurie yra labai dideli, kai kurie net prasikerta su realybe, galima taip sakyti, Skaityti toliau

Kur slypi aukso gysla, kai esi patenkintas ir jauti pilnavertiškumą? Kodėl nejaučiamas pasitenkinimas gavus tai ko norėjai ?

Sveiki. Man 24, gyvenu Didžiojoje Britanijoje. Rašau dėl to, kad jau darosi sunku suprasti save patį. Dažnai galvoju apie gyvenimą, jo prasmę, egzistenciją. Prieš metus buvau supančiotas gilios depresijos ir atrodė, jog visas kūnas ir mintys yra paralyžuotos. Kreipiausi pas specialistą. Kurį laiką atrodė, kad darosi lengviau suprasti save bei aplinkinius ir depresijos debesys sklaidosi. Deja, pastebiu, kad tai nėra tiesa. Atrodo, kad tai pablogėja ir norisi verkti, tai pagerėja ir tai kaip užburtas ratas nuolatos kartojasi. Dažnai nejaučiu pilnatvės jausmo. Skaityti toliau

Mama man labai artima, kartu ir gera draugė, ir autoritetas, bet mudviejų nuomonės ėmė nesutapti, ėmėm tolti viena nuo kitos

Klausimas:  Labas vakaras.
Nežinau net nuo ko pradėti. Už poros dienų mano devynioliktasis gimtadienis. Rodos, jau turėčiau būti pradėjusi bręsti kaip asmenybė. Tiesą pasakius, ir esu; seniai turėjau progų įsitikinti, kad mano mąstysena ženkliai prasilenkia, o gal galima ir atvirai sakyti, brandesnė, už bendraamžių. Bet ne apie tai.

Norėjau pakalbėti apie santykius su tėvais. Iš tiesų, palyginti, jie idealūs: mamą laikau geriausia drauge, suprantame viena kitą iš pusės žodžio, kalbamės apie viską. Su tėvu sutariame gerai, kaip ir turėtų sutarti tėvas bei dukra.

Įdomus ir kartu keista, kad mano ir mamos nuomonės apie daugelį dalykų beveik iki smulkmenų sutampa. Įdomu, nes mama man autoritetas, pavyzdys, didžiuojuos būdama tokio žmogaus dukra. Aplinkiniams kartais keista, kad nebūdamos kartu vienoje vietoje galėtume apie tą patį dalyką išsakyti tą pačią poziciją, kartais net žodis žodin. Kartais atrodo, kad mus sieja kažkoks telepatinis ryšys – būna, pagalvoja kuri iš mūsų apie kitą, o kita ir paskambina sakydama, kad ,,kaip tik apie tave galvojau“. Skaityti toliau

Neramu, o kalbėtis apie santykius neišeina

Klausimas:  Laba diena, nesuprantu kas daros, bet pastaruoju metu pradėjau vis dažniau sapnuoti sapnus kaip mano vaikinas mane išduoda su kitom merginom. Ir mane šie sapnai pradeda gąsdinti. Šiuo metu mūsų santykiai yra truputi įtempti, nes mes rečiau susitinkam, tik į savaitę porą kartų. Jis man pradėjo mažiau rašyti, kažkodėl nebe taip rodo dėmesį. Draugės sako, kad tai nieko tokio ir, kad aš sureikšminu nesvarbius dalykus. Bet vien dėl tokios situacijos aš beveik visada neturiu nuotaikos, amžinai galvoju apie jį… Bijau būti palikta ir, kad jo meilė man yra išblėsus. Kaip tai išsiaiškint? Kalbėtis su juo apie mūsų santykius neišeina, nes tuomet mes susipykstam, arba susiginčijam… Bet būti be jo aš nenoriu, nes aš myliu jį… Skaityti toliau

Gyvenimas per prizmę

Klausimas: Sveiki. Esu pirmo kurso studentė, man vis kirba mintis, kodėl, kodėl negaliu gyventi tokio gyvenimo kokį gyvena visi normalūs žmonės? Galbūt čia kalta vaikystė? Vaikystėje vis bijodavau išlįsti į viešumą, kalbėdavau, viską darydavau įsitempusi. Pamenu vieną įvykį, kai teko prieš daugiau žmonių, savų žmonių, deklamuoti eilėraštuką, tuomet tiesiog jutau kaip visa pradedu raudonuoti ir mane sukausto baimė, pasimečiau.

Galbūt čia kažkiek bėdos slypi tame, jog Skaityti toliau

Senatvė – gyvenimas tęsiasi!

      Ne paslaptis, išgirdus žodį „senatvė“, dažnai kyla asociacijos su raukšlėmis, dantų protezais, senatvine demencija, Alzheimeriu, ir t.t. Ar tikrai šis neišvengiamas žmogaus gyvenimo etapas tik nepatrauklus, bauginantis ir turi vien tik neigiamą pusę?

      Tiksliai įvardinti, senatvės amžių yra sudėtinga. Raidos psichologai teigia, kad senatve laikomas amžius apytikriai nuo 65 metų. Tačiau šis amžius labai priklauso nuo asmens socialinio amžiaus, nuo veiklos, gyvenimo būdo ir paties žmogaus požiūrio. Dz. Enesku sakė: „Jaunystė – ne amžiaus rodiklis, o sielos būsena“, tą patį galima sakyti ir apie senatvę. Kiekvienas Skaityti toliau

Copyright © 2017. Powered by WordPress & Romangie Theme.