Tik svajoju apie ateitį, o kai reikia kažką dabar konkrečiai daryt – nėra motyvacijos

Klausimas: Sveiki. Nežinau nuo ko pradėti ir nežinau kodėl apskritai rašau. Bet jei jau rašau, turbūt tikrai kažkas negerai su manimi ir mano gyvenimu. Suprantu tai ir noriu kažką keisti. Maždaug prieš 5 mėnesius išsiskyriau su drauge, po skyrybų sekė ilga ir baisi juoda skyle, gyvenimo lūžis. Lyg ir pasibaigė visai skausmai dėl nelaimingos meilės, lyg ir vėl pakankamai stiprus kabintis į naują etapą. Bet niekaip nerandu motyvacijos tolesniam tobulėjimui. Skyrybos pakeitė mano dvasinę būseną, šiuo metu jaučiuosi daug daugiau patyręs ir geresnis žmogus. Bet suprantu, kad laikas bėga ir vien tik dvasinio turto neužtenka. Niekaip negaliu nustot svajot apie ateitį, koks aš būsiu ir ką pasieksiu, bet šią akimirką nieko negaliu padaryti.. Kalbu apie darbą. Niekaip negaliu išnaudoti situacijos, kuri man yra labai naudinga ir palanki, turiu visas sąlygas jau po metu būti ten apie ką visada svajojau, turėti kažką savo.. Jau buvau pamiršęs savo draugę, bet nesenai pasikalbėjome 3 dienas virtualiai ir vėl negaliu jos išmesi iš galvos… Vėl atrodo viskas krenta žemyn, vėl bemiegės naktys ir ryte pirmos mintys yra jos vardas.. Negaliu susikaupti darbui, negaliu eit pirmyn link savo svajonės. Toks jausmas, kad norėčiau atsiriboti nuo visko ir paskirti visą savo energiją savo svajonės įgyvendinimui. Nežinau kaip pradėti save motyvuoti gyventi toliau, nežinau kaip nustoti įsivaizduoti, kad esu ten kur galėčiau būti. Kaip išlysti iš iliuzijos ir gyvent šia diena, mažais žingsneliais, dabar, čia, realiu laiku kurti tai, ką turėsiu vėliau. Kaip surinkti „puzlę“ iš milijono detaliu, kuri išsibarstė pakampėmis..? Skaityti toliau

Turiu vaikiną, bet negaliu susiimti ir nežiūrėti į kitus

Klausimas: Sveiki, norėčiau pasidalinti savąja problema… Man 18 metų, turiu vaikiną, mes kartu jau beveik metus.

Bet yra problema, aš negaliu susiimti ir nežiūrėti į kitus vaikinus, flirtuoju, kartais net bučiniu apdovanoju… Žinau, kad negerai elgiuosi, bet man to reikia kažkodėl.
Nesakau, kad aš nemyliu savo vaikino. Aš jį labai myliu, kartais net pamirštu save ir viska atiduodu jam, noriu su juo būti ir apdovanoti viskuo ko tik jo širdis geidžia ir stengiuosi tai daryti (žinoma, to, kad jis taip elgtųsi retai susilaukiu).

Todėl manyje begalės klausimų, aš nesuprantu savęs… Ar aš tiesiog „nesusitupėjus“? Ar vaikinas man kažko nesuteikia ir aš bandau to ieškoti kituose vaikinuose?
Ačiū, kad atsakysite
Vilma (vardas pakeistas) Skaityti toliau

Copyright © 2019. Powered by WordPress & Romangie Theme.